Перевозка опасных грузов (ADR) организации

Pavojingų krovinių gabenimo tarptautinis reglamentavimas

1950 metais Jungtinės Tautos įkūrė Saugaus pavojingų krovinių vežimo (angl. STDG) Ekspertų komitetą  (angl.COE). Šis komitetas parengė rekomendacijas pavojingų  krovinių vežimui visomis transporto rūšimis. Šios rekomendacijos (populiariai vadinamos Oranžine knyga) neturi teisės akto statuso, tačiau jų pagrindu yra rengiamos pagrindinės pavojingų krovinių vežimą reglamentuojančios taisyklės:

• Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR);
• Tarptautinio vežimo geležinkeliais konvencijos (COTIF) B priedo (CIM) 1 priedėlis „Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės (RID)“;
• Tarptautinio vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 2 priedas „Pavojingų krovinių vežimo taisyklės“;
• Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (ICAO) 18 priedas bei Saugaus pavojingų krovinių vežimo techninės instrukcijos (DOC 9284-AN/905)
• Tarptautinio pavojingų krovinių vežimo jūra kodeksas (IMDG–Code)
• Tarptautinis laivų, skirtų gabenti supiltus birius pavojingus cheminius krovinius, statybos ir įrangos kodeksas (IBC–Code);
• Tarptautinio laivų, skirtų gabenti suskystintas dujas, statybos ir įrangos kodeksas (IGC– Code).

Pavojingų krovinių tarptautinį vežimą automobilių  transportu reglamentuoja Europos sutartis dėl tarptautinio pavojingų  krovinių vežimo keliais (ADR), pasirašyta 1957 m. Ženevoje ir šiuo metu vienijanti 40 šalių. 1995 m. sutarties susitariančiąja šalimi tapo ir Lietuvos Respublika. ADR - tai dokumentas, kuriame įtvirtintos rekomendacijos dėl normų, taisyklių, galiojančių skirtingose valstybėse, skirtingoms transporto rūšims, standartizavimo ir suvienodinimo. Tai dokumentas, be kurio neapseitų nei vienas pavojingų krovinių vežėjas Europoje.

Europos Sąjungos politika ir nuostatos dėl pavojingų  krovinių vežimo yra išdėstytos pagrindiniuose ES teisės aktuose – Tarybos direktyvoje 94/55/EB dėl valstybių narių teisės aktų dėl pavojingų krovinių krovinių vežimo keliais suderinimo ir Tarybos direktyvoje 96/49/EB dėl valstybių narių teisės aktų dėl pavojingų krovinių krovinių vežimo geležinkeliais suderinimo. Šie ES teisės aktai nustato, kad pavojingi kroviniai keliais ir geležinkeliais valstybių narių teritorijose vežami vadovaijantis tarptautiniais dokumentais, kurie paminėti auščiau. Remiantis RID (Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklėmis), pavojingi kroviniai geležinkeliais vežami speacialiais dengtais arba  tam tikslui skirtais vagonais, skysti kroviniai – vagonais cisternomis.

Pavojingų ir aplinką teršiančių  krovinių gabenimo tvarką jūrų transportu reglamentuoja 1973 metų Tarptautinė apsaugos nuo teršimo iš laivų konvencija, Tarptautinis pavojingų krovinių gabenimo jūra kodeksas, Tarptautinis laivų, skirtų gabenti supiltus pavojingus birius cheminius krovinius, statybos ir įrangos kodeksas, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Pagrindinės taisyklės galiojančios Lietuvos Respublikoje gabenant pavojingus krovinius jūrų transportu:

• Lietuvos Respublikos jūrų uosto teritorijose sandėliuoti pavojingus krovinius draudžiama. Pavojingi kroviniai gali būti įvežami į uostą tik tolesniam transportavimui ir laikomi tiek, kiek reikia atlikti technologinį procesą.
• Laivo, plaukiančio į Lietuvos Respublikos jūrų uostą ir gabenančio pavojingus ar aplinką teršiančius krovinius, valdytojas, išplaukdamas iš pakrovimo uosto, privalo nustatyta tvarka Lietuvos saugios laivybos administracijai pateikti informaciją apie laive esančius pavojingus ar aplinką teršiančius krovinius.
• Kiekviename laive, gabenančiame pavojingus ar aplinką teršiančius krovinius, turi būti laivo vėliavos valstybės arba jos vardu klasifikacinės bendrovės išduotas liudijimas, patvirtinantis, kad laivas ir jo įranga atitinka atitinkamos rūšies pavojingų krovinių gabenimo reikalavimus.
• Draudžiama pradėti krauti į laivą pavojingus ar aplinką teršiančius krovinius, jei krovinio siuntėjas laivo kapitonui neįteikė pavojingo krovinio deklaracijos, taip pat jei laivas neturi 3 punkte nurodyto liudijimo.
• Įvykus laivo, gabenančio pavojingus ar aplinką teršiančius krovinius, avarijai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje arba susidarius aplinkybėms, keliančioms pavojų Lietuvos pakrantei, laivo kapitonas apie tai nedelsdamas privalo pranešti Lietuvos saugios laivybos administracijai ir pateikti informaciją nustatyta tvarka.

1955 metais Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) pirmoji išleido oro transportu leidžiamų gabenti krovinių taisykles (RAR). Nuo 1984 metų galioja Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) ir Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) Pavojingų krovinių gabenimo taisyklės oro transportu. Prie taisyklių yra pridėtas ir Pavojingų krovinių žinynas (DGR), kuriame pateikiamas pavojingų krovinių klasifikavimasir jų paruošimui bei gabenimui keliami reikalavimai. Pavojingus krovinius vežti oro transportu yra saugu dėl trumpo gabenimo laiko. Be to, ši transporto rūšis nepriklauso nuo gamtinių sąlygų poveikio, kroviniai apsaugomi nuo kratymo ar sutrenkimo juos gabenant ar perkraunant.

 

Pavojingų krovinių gabenimo reglamentavimas Lietuvoje

Viena iš sričių, galinčių turėti neigiamos įtakos aplinkai, žmonių sveikatai bei saugai yra pavojingų  krovinių vežimas. Atsižvelgdama į vis didėjančias pavojingų  krovinių vežimo apimtis ir siekdama užtikrinti šios rūšies krovinių vežimo saugą, Lietuvos Respublika prisijungė prie visų prieš tai paminėtų konvencijų, išskyrus konvenciją, reglamentuojančių pavojingų krovinių vežimą vidaus vandenimis.

Lietuvoje taip pat priimtas Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymas, Vyriausybės nutarimai dėl pavojingų krovinių vežimo keliais ir geležinkeliais, ministrų įsakymai dėl saugos specialistų, kurie turi būti paskirti kiekvienoje įmonėje, kurios veikla susijusi su pavojingų krovinių vežimu, vairuotojų, vežančių pavojingus krovinius keliais, mokymo ir egzaminavimo bei mokytojų egzaminavimo, transporto priemonių pavojingiems kroviniams vežti sertifikavimo, leidimų išdavimo vežti kai kuriuos pavojingus krovinius bei kiti teisės aktai.

Lietuvai tapus ES nare, pagal galiojančius reikalavimus pavojingų krovinių vidaus vežimams kelių transportu pradėtos taikyti visos Europos sutarties dėl tarptautinių pavojingų  krovinių vežimų keliais (ADR) nuostatos. Visiškas šių  reikalavimų taikymas stipriausiai paveiktų smulkiuosius ir vidutinius Lietuvos pavojingų krovinių vežėjus, kadangi tai susiję su didelėmis finansinėmis investicijomis transporto priemonių ir mobiliųjų cisternų atžvilgiu. Pasinaudojant ES direktyvų suteikiamomis galimybėmis, buvo vykdomos konsultacijos ir derybos ES patariamąjame Pavojingų krovinių vežimo ekspertų komitete ir išsiderėta išlyga – iki 2010 metų populiariausius Lietuvoje pavojingus krovinius – benziną, dyzeliną, buitinį krosnių kurą ir kitus panašius krovinius – kelių transportu vis dar galima vežti nevisiškai ADR reikalavimus atitinkančiose mobiliosiose cisternose ir šiam tikslui naudoti motorines transporto priemones, kuriose neįrengtos stabdžių antiblokavimo (ABS) ir dėvėjimuisi atspari (DASS) stabdžių sistemos. Kai kurios išlygos taip pat numatytos elektros įrangos sistemoms.

Lietuvos institucijos, kontroliuojančios pavojingų krovinių vežimo tvarką.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nustato maršrutus valstybinės reikšmės automobilių, geležinkelių bei vidaus vandenų keliais, kuriais draudžiama arba rekomenduojama vežti pavojingus krovinius bei organizuoja stovėjimo vietų transporto priemonėms su pavojingais kroviniais įrengimą. Savivaldybės nustato maršrutus vietinės reikšmės keliais, kuriais draudžiama arba rekomenduojama vežti pavojingus krovinius, bei transporto priemonių, vežančių pavojingus krovinius, sustojimo vietas, vykdo kitas įstatymų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų krovinių vežimą, nustatytas funkcijas.

 

Vežimo kontrolę  automobilių keliuose prižiūri :

• Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos;
• Teritorinės policijos įstaigos;
• Valstybinė kelių transporto inspekcija;
• Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos;  
• Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos. 

 

Geležinkeliuose:

• Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos;
• Valstybinė geležinkelio inspekcija kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir/ar Muitinės departamentu;

 

Vidaus vandenų keliuose:

• Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija;
• Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir/ar Muitinės departamentu;

 

Pavojingų krovinių vežimo dalyviai už padarytus pavojingų krovinių vežimo reikalavimų pažeidimus ir šios tvarkos nesilaikymą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pareigūnai, nesilaikantys šios tvarkos, taip pat atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atlikusių kontrolę pareigūnų sprendimai gali būti apskundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal ADR, susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos savo teritorijoje bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje gali patikrinti, kaip laikomasi pavojingų krovinių vežimo reikalavimų. Šie patikrinimai atliekami taip, kad nekeltų pavojaus žmonėms, turtui ar aplinkai ir ženkliai netrukdytų judėjimo keliais. Pavojingų krovinių vežimo dalyviai atitinkamai pagal savo pareigas kompetentingoms institucijoms ir jų atstovams  nedelsiant suteikia informaciją, būtiną patikrinimui atlikti. Kompetentingos institucijos, atlikdamos patikrinimus įmonėse, dalyvaujančiose vežant pavojingus krovinius, taip pat gali vykdyti apžiūras, ieškoti informacijos būtinuose dokumentuose ir imti pavojingų krovinių bandinius ar tarą patikrinti,  jei tai nekelia pavojaus. Pavojingų krovinių vežimo dalyviai, jei tai įmanoma ir pagrįsta, taip pat  leidžia patikrinti transporto priemonę ar transporto priemonės dalis, įrangą ir įrengimus. Jei mano, kad tai reikalinga, jie gali paskirti įmonėje dirbantį asmenį lydėti kompetentingos institucijos atstovą. Jei kompetentingos institucijos nustato, kad nesilaikoma ADR reikalavimų, jos gali uždrausti vežimą ar sustabdyti transporto operaciją - tol, kol nebus pašalinti nustatyti pažeidimai, ar paskirti kitas reikiamas priemones. Saugai užtikrinti vežimas gali būti sustabdytas toje pačioje arba kitoje kompetentingų institucijų nustatytoje vietoje.

Pavojingų krovinių poveikis aplinkai

 

Nesaugus cheminių medžiagų ir pavojingų atliekų  vežimas yra pagrindinė grunto ir požeminio vandens taršos priežastis, kelianti grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai. Avarijos, vežant pavojingus krovinius taip pat dažnai turi rimtų neigiamų pasekmių aplinkai. Dėl to LR Vyriausybė teikia avarijoms, vežant pavojingus krovinius, ir jų išsamioms ekspertizėms didelį dėmesį. Žinoma, stengiamsi tokiems nelaimingiems atsitikimams užkirsti kelią.

 

Avarija, sukėlusi sunkias pasekmes, –  įvykis, dalyvaujant automobilių, geležinkelių ir/ar vidaus vandenų transporto priemonei, vežančiai pavojingus krovinius, sukėlęs sprogimą, gaisrą, visišką ar dalinį statinių sugriovimą, sunkų ar mirtiną nelaimingą atsitikimą, pavojingų medžiagų išsiveržimą į aplinką, kai padaroma žala žmonėms arba aplinkai įvykio vietoje ar už jos ribų, arba bet koks kitas įvykis, turėjęs akivaizdžią įtaką pavojingų krovinių vežimo saugai.

Avarijos ekspertizė – avarijos tyrimo procesas, kurio metu renkama ir analizuojama informacija, daromos išvados, įskaitant priežasčių nustatymą, prireikus – ir pavojingų krovinių vežimo saugos rekomendacijų rengimą.

 

Pavojingų krovinių  vežimo ekspertų komisija

 

LR Vyriausybė iš Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Susisiekimo ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos atstovų sudaro Pavojingų krovinių vežimo ekspertų komisiją avarijų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu ir sukėlusių sunkias pasekmes, ekspertizei atlikti.

Svarbiausias komisijos uždavinys – prevencijos tikslais atlikti avarijų, sukėlusių sunkias pasekmes, ekspertizes, teikti susisiekimo ministrui pasiūlymus bei rekomendacijas, kaip išvengti tokių avarijų pasikartojimo, kaip apsaugoti žmones ir aplinką.

 

Komisija atlieka šias funkcijas:

• tiria avarijų aplinkybes įvykio vietoje;
• analizuoja su avarijomis susijusią informaciją ir dokumentus;
• organizuoja visus būtinus techninius, cheminius ir/ar biologinius tyrimus, kurių reikia avarijų priežastims ir pasekmėms nustatyti;
• nustato avarijų priežastis;
• teikia susisiekimo ministrui pasiūlymus dėl avarijų pasekmių poveikio mažinimo;
• rekomenduoja susisiekimo ministrui pavojingų krovinių vežimo avarijų prevencijos priemones;
• nagrinėja kitus klausimus, susijusius su avarijomis, įvykusiomis vežant pavojingus krovinius.

 

Komisijos teisės:

• Suderinus su teisėsaugos institucijomis, patekti į avarijos vietą, apžiūrėti avarijon patekusią transporto priemonę ar jos liekanas;
• gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir pavojingų krovinių vežimo dalyvių visą informaciją ir dokumentus, kurių reikia tyrimui atlikti;
• siųsti tyrimo medžiagą laboratoriniams ar techniniams tyrimams ir bandymams;
• pasitelkti valstybės institucijų ir kitų įstaigų kompetentingus specialistus, jeigu to reikia tyrimui atlikti;
• kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl tyrimo metu nustatytų teisės aktų pažeidimų;

 

Pagrindinės transporto priemonių su pavojingais kroviniais avarijų priežastys:

• Neteisingi arba neteisėti pavojingų krovinių vežimo dalyvių veiksmai;
• Silpnas prevencinis ir švietėjiškasis darbas;
• Tinkamo kontrolės mechanizmo nebuvimas arba jo nepakankamumas.

 

 

Kad avarijų ir nelaimingų atsitikimų skaičius būtų  mažinamas, būtina imtis aktyvių priemonių. Išskiriami šie pagrindiniai vežimo saugą užtikrinantys faktoriai:

 

• Personalo kompetencija ir mokymas:

Saugos specialistai turi būti paskirti kiekvienoje įmonėje, kurios veikla susijusi su pavojingų krovinių vežimu, jie turi dirbti kaip įmonės vadovo patarėjai pavojingų krovinių vežimo klausimais.

Jų pareigybėse turėtų būti įtraukta atsakomybė už antrosios grandies personalo (krovėjų, pakuotojų, cisternų operatorių ir kt.) mokymą bei prevencinį vežimo saugos priemonių diegimą.

Vairuotojų mokymui ir egzaminavimui turi būti taikomi griežti reikalavimai

Jų  bendrosios ir specializuotosios (priklausomai nuo vežimo rūšies) žinios apie pavojingų krovinių vežimo reikalavimus turi būti nuolat atnaujinamos.

Kiti su pavojingų  krovinių vežimu susiję asmenys turi būti mokomi ir instruktuojami.

 

• Prevencinės priemonės:

Aktyvi pavojingų krovinių vežimo ekspertų komisijos veikla.

Įmonėje – pavojingų krovinių vežimo saugos specialisto pareiga.

Valstybės institucijos pavojingų krovinių vežimo įstatymu įgaliotos konsultuoti pagal savo kompenciją.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išvados

 

Apžvelgus informaciją apie pavojingus krovinius ir jų gabenimo ypatumus galima padaryti šias išvadas:

• Lietuvos Respublika yra prisijungusi prie visų darbe minėtų konvencijų, reglamentuojančių pavojingų krovinių gabenimą, sandėliavimą, pakavimą ir kitas būtinas funkcijas logistikos grandinėje. Tai užtikrina šalies patikimumą tarptautinėje rinkoje, gabenant pavojingus krovinius.
• Pavojingų krovinių gabenimas yra apribota daugeliu nuostatų, tačiau šie reglamentų rinkiniai turi būti atnaujinami dažniau, nes keičiasi ir pavojingų krovinių gabenimo būdai ir jų sudėtis, nuolat atsiranda naujo tipo pavojingų krovinių.
• Lietuvos Respublikoje ir iš jos gabenamų krovinių didelę dalį sudaro būtent pavojingi kroviniai. Šis skaičius ateityje gali ir didėti, nes šalies pajėgumai yra gerokai didesni. Tačiau tuomet turi būti dar labiau atsižvelgiama į saugos reikalavimus, nes didėjantis pavojingų krovinių skaičius gali sukelti ir didesnį kiekį nelaimingų atsitikimų gabenant šios rūšies krovinius, o tai, kaip ir minėta darbe, gali turėti ženklios neigiamos įtakos žmonių sveikatai bei aplinkai.
• Pavojingų krovinių gabenime didelis dėmesys yra skiriamas šių krovinių saugai, tačiau dar didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas žmonėms, dirbantiems su pavojų keliančiais kroviniais.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Naudota literatūra:

 

 

Minalga, R. 2008. Krovinių transporto sistema. Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2008.

 

Minalga, R. 2004. Tarptautinė logistika. Vilnius: Homo Liber, 2004.

 

Lietuvos Respublikos pavojingų  krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų  transportu įstatymas, Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas, 2001.

Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinių  vežimų keliais (ADR), 1995.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas. Vilnius: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 1997.

Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodeksas. Vilnius: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 1997.

LR susisiekimo ministerija (saugaus eismo departamentas), internetinis puslapis [žiūrėta 2008 10 26] http://www.transp.lt/Default.aspx?Element=IManagerData&TopicID=125&DL

 

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie susisiekimo ministerijos, internetinis puslapis [žiūrėta 2008 10 26] http://www.vkti.gov.lt/index.php?-426267279

 

Lietuvos saugios laivybos administracija, internetinis puslapis [žiūrėta 2008 10 27] http://www.msa.lt/index.php/lt/39689/