Перевозка опасных грузов (ADR) организации

Vilniaus universitetas

Ekonomikos fakultetas

 

 

 

PAVOJINGI KROVINIAI IR JŲ GABENIMO

YPATUMAI

Referatas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vilnius 2008

TURINYS

 

Įvadas 3

Pavojingų  krovinių ir jų vežimo samprata 4

Pavojingų  krovinių klasifikavimas ir ženklinimas 4

Pavojingų  krovinių vežimo būdai 9

Pavojingų  krovinių vežimo dalyviai ir jiems keliami reikalavimai 11

Pavojingų  krovinių gabenimo tarptautinis reglamentavimas 12

Pavojingų  krovinių gabenimo reglamentavimas Lietuvoje 14

Lietuvos institucijos kontroliuojančios pavojingų krovinių vežimo tvarką 14

Pavojingų  krovinių poveikis aplinkai 16

Išvados 19

Naudota literatūra 20

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įvadas

 

Pavojingų krovinių vežimas –  viena sudėtingiausių bendros krovinių vežimo sistemos sričių, kuriai keliama bene daugiausia saugos reikalavimų, ir ši sritis yra gana plati. Statistika rodo, kad apie 50% visų Lietuvoje vežamų krovinių sudaro pavojingi kroviniai, apie 70% visų  vežtų pavojingų krovinių sudaro tranzitiniai kroviniai. Taigi pavojingų krovinių gabenimas yra svarbi sritis tiek Lietuvos ekonomikai tiek pavieniams verslininkams.

Šiame referate trumpai apžvelgiu pavojingų krovinių charakteristikas ir jų rūšis, pateikiu pavojingų krovinių ženklinimo tvarką ir pavyzdžius. Pavojingiems kroviniams galioja ir jų vežimo, pakavimo reikalavimai. Tai apžvelgiu bendrai ir remiantis specialiai išleistais įstatymais, taisyklių rinkiniais bei nuostatomis.

Kadangi nesaugus cheminių medžiagų ir pavojingų  medžiagų vežimas kelia grėsmę aplinkai ir žmonių  sveikatai, tai yra reglamentuojama daugybe tarptautinių bei Lietuvos Respublikos išleistų dokumentų. Tokio tipo dokumentų yra itin daug, kai kurie jų labai specializuoti tam tikroms transporto rūšims ar pavojingų krovinių tipams, taigi savo darbe stengiuosi bendrai apžvelgti esminius, labiausiai naudojamus dokumentus. Taip pat stengiuosi atkreipti dėmesį į avarijų ir nelaimingų atsitikimų skaičiaus, vežant pavojingus krovinius, mažinimą, kad išvengtume ypač skaudžių pasekmių žmonėms bei aplinkai.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pavojingų  krovinių ir jų vežimo samprata

 

Pagal pavojingumo laipsnį kroviniai yra skiriami į keturias grupes:

• Nepavojingi kroviniai (maisto produktai, audiniai, statybinės medžiagos, ūkinės, pramoninės prekės);
• Pavojingi pagal gabaritus kroviniai (didelių gabaritų, turintys atskirų detalių, viršijančių transporto priemonės gabaritus);
• Dulkantys arba karšti kroviniai (mineralinės trąšos, cementas, karštas asfaltas);
• Pavojingi kroviniai.

 

             

Pavojingu kroviniu bendrąja prasme vadinamos pavojingomis savybėmis pasižyminčios medžiagos ir gaminiai, galintys pakenkti žmonėms, aplinkai ar turtui. Neteisingai vežamas ar saugomas toks krovinys gali tapti žmonių ar gyvūnų susirgimų, apsinuodijimų, nudegimų priežastimi, taip pat sukelti sprogimą, gaisrą, kitų  krovinių, riedmenų, statinių ir įrenginių pažeidimus, užteršti aplinką ir vandenis. Pagal ADR pavojingi kroviniai skirstomi į draudžiamus vežti automobilių transportu ir leidžiamus vežti laikantis nustatytų sąlygų.            

Pagal ADR ir nacionalinę teisę sąvoka „vežimas“ apima pavojingo krovinio parengimą išsiųsti (identifikavimą, klasifikavimą, pakavimą, dokumentų paketo parengimą), visas krovos operacijas (krovimą, iškrovimą, perkrovimą), gabenimą transporto priemone bei laikiną sandėliavimą. Todėl visi vežimo dalyviai (siuntėjas, krovėjai, vežėjas, gavėjas ir kt.) privalo išmanyti ADR reikalavimus.

Pavojingų krovinių klasifikavimas ir ženklinimas

 

Visi pavojingi kroviniai yra skirstomi į 9 klases:

 

• 1 klasė – sprogstamosios medžiagos ir gaminiai (pvz., juodasis parakas);
• 2 klasė – suskystintos suslėgtos dujos (pvz., aerozoliai);
• 3 klasė – lengvai užsiliepsnojantysi skysčiai (pvz., benzinas);
• 4 klasė – lengvai užsidegančios medžiagos;

4.1 klasė – degios kietos medžiagos (pvz., siera);

4.2 klasė – savaime užsidegančios medžiagos (pvz., anglis, aktyvuota);

4.3 klasė – medžiagos, kurios liesdamosi su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas (pvz., cinko milteliai);

• 5 klasė – oksiduojančios medžiagos;

5.1 klasė – oksiduojančios medžiagos (pvz., kalio permanganatas);

5.2 klasė – organiniai peroksidai (pvz., acetilacetono peroksidas);

• 6 klasė – nuodingos ir infekcinės medžiagos;

6.1 klasė – toksiškos medžiagos (pvz., pesticidai);

6.2 klasė – infekcinės medžiagos (pvz., vakcinos);

• 7 klasė – radioaktyviosios medžiagos (pvz., uranas);
• 8 klasė – šarminės ir koroduojančios medžiagos (pvz., sieros rūgštis);
• 9 klasė – kitos pavojingos medžiagos ir gaminiai (pvz., sausas ledas).

 

Transporto priemonės, vežančios pavojingus krovinius, yra ženklinamos pagal nustatytus reikalavimus. Ženklinama gali būti:

• oranžinėmis lentelėmis;
• skaitmeninėmis oranžinėmis lentelėmis;
• dideliais pavojaus ženklais;
• kitais pavojaus ar įspėjamaisiais ženklais.

 

Oranžinė lentelė ir jos tvirtinimas:

– oranžinės spalvos;

– šviesą atspindinti;

– ne mažesnė kaip 40x30 cm (gali būti sumažinta iki 30x12 cm);

– juodu, ne platesniu kaip 15 mm apvadu;

– tvirtinama transporto vieneto priekyje ir gale.

 

Skaitmeninė  oranžinė lentelė ir jos tvirtinimas:

33

1203

– oranžinės spalvos;

– šviesą atspindinti;

– ne mažesnė kaip 40x30 cm;

– juodu, ne platesniu kaip 15 mm apvadu;

– skaičiai juodos spalvos 10 cm aukščio;

– lentelės viršuje nurodytas medžiagos pavojaus identifikacinis numeris;

• lentelės apačioje nurodytas medžiagos JT (Jungtinių Tautų organizacijos) numeris;
• po 15 min. buvimo ugnyje pavojaus identifikacinis numeris ir JT numeris turi išlikti įskaitomi;
• tvirtinama dviejuose autocisternos ar transporto vieneto su viena ar keliomis cisternomis šonuose, dviejuose transporto vieneto ar konteinerio, kuriuose vežamos kietos pavojingos medžiagos palaidai, šonuose, taip pat gali būti tvirtinama transporto vieneto priekyje ir gale.

 

Medžiagos pavojaus identifikacinis numeris susideda iš dviejų ar trijų  skaitmenų, kuriais nurodomi šie pavojai:

 

2 – dujų išsiskyrimas dėl slėgio ar cheminės reakcijos

3 – skysčių (garų) ir dujų ar savaime įkaistančio skysčio liepsnumas

4 – kietų medžiagų arba savaime įkaistančios medžiagos liepsnumas

5 – oksiduojantis (degimo intensyvumo) efektas

6 – toksiškumas ir infekcijos pavojus

7 – radioaktyvumas

8 – ėdumas

9 – spontaniškos intensyvios reakcijos pavojus (apima galimą  sprogimo, skilimo ir polimerizacijos riziką, kurią lemia medžiagos savybės, lydimą didelio šilumos ir liepsniųjų ir (ar) toksiškų dujų kiekio išsikyrimo.

 

Du vienodi skaičiai nurodo atitinkamo pavojaus sustiprėjimą. Jei medžiagai būdingam pavojui nurodyti pakanka vieno skaičiaus, po jo rašomas nulis. Jei prieš pavojaus identifikacinį numerį  nurodyta raidė „X“, tai reiškia, kad medžiaga pavojingai reaguoja su vandeniu. Šiuo atveju  vanduo naudojamas tik ekspertams leidus.

 

Kai kurios pavojaus identifikacinių numerių reikšmės:

 

22 – atšaldytos suskystintos dujos, troškinančios

323 – liepsnus skystis, reaguodamas su vandeniu išskiria liepsnias dujas

333 – piroforinis skystis

382 – liepsnus skystis, ėdus, reaguodamas su vandeniu išskiria liepsnias dujas

44 – degi kieta medžiaga, išlydyto būvio, paaukštintoje temperatūroje

446 – degi kieta medžiaga, toksiška, išlydyto būvio, paaukštintoje temperatūroje

482 – ėdi kieta medžiaga, reaguodama su vandeniu išskiria liepsnias dujas

539 – degus organinis peroksidas

606 – infekcinė medžiaga

623 – toksiškas skystis, reaguodamas su vandeniu išskiria liepsnias dujas

642 – toksiška kieta medžiaga, reaguodama su vandeniu išskiria liepsnias dujas

823 – ėdus skystis, reaguodamas su vandeniu išskiria liepsnias dujas

842 – ėdi kieta medžiaga, reaguodama su vandeniu išskiria liepsnias dujas

90 – aplinkai pavojinga medžiaga; kitos pavojingos medžiagos

99 – kitos pavojingos medžiagos, vežamos paaukštintoje temperatūroje

 

 

 Didelio pavojaus ženklai:

 

 

 

1 klasė. Sprogstamosios medžiagos ir gaminiai   2 klasė. Dujos

 

 

 

 

(Nr. 1)                (Nr. 1.4)            (Nr. 1.5)            (Nr. 1.6)          (Nr. 2.1)                                 (Nr. 2.2)                       (Nr. 2.3)

Poklasės 1.1, 1.2 ir 1.3       Poklasė  1.4       Poklasė 1.5       Poklasė 1.6    Liepsnios dujos    Neliepsnios, netoksiškos dujos   Toksiškos dujos

3 klasė. Liepsnieji skysčiai                4.1 klasė. Degios kietos medžiagos, autoreaktingos medžiagos ir     4.2 klasė. Savaime užsidegančios medžiagos desensibilizuotos sprogstamosios medžiagos

 

 

 

 

                        (Nr. 3)       (Nr. 4.1)                                        (Nr. 4.2)

 

 

4.3 klasė. Medžiagos, kurios sąlytyje su vandeniu  5.1 klasė. Oksiduojančios medžiagos                 5 klasė. Organiniai peroksidai

išskiria liepsniąsias dujas

 

 

 

 

                       (Nr. 4.3)                   (Nr. 5.1)                                      (Nr. 5.2)

 

 

6.1 klasė. Toksiškos medžiagos                6.2 klasė. Infekcinės medžiagos

 

 

 

 

                          (Nr. 6.1)                                  (Nr. 6.2)

 

7 klasė. Radioaktyviosios medžiagos

 

 

 

 

 

         (Nr. 7A)                                   (Nr. 7B)                                         (Nr. 7C)   (Nr. 7D)                                (Nr. 7E)

Kategorija I-Balta                Kategorija II-Geltona                    Kategorija III-Geltona                 

8 klasė. Ėdžios medžiagos  9 klasė. Įvairios pavojingos medžiagos ir gaminiai

 

 

 

 

          (Nr. 8)      (Nr. 9) 

 

 

 

 

 

 

 

Kiti pavojaus ar įspėjamieji ženklai:

 

Ženklas  Nr. 11

Išskyrus pakuotes su 1 ir 7 klasių kroviniais, ženklas Nr. 11 turi būti tvirtinamas dviejuose priešinguose šonuose ant pakuočių:

• kuriose yra skysčiai induose su iš išorės nematomais dangčiais;
• kuriose yra atšaldytos suskystintos dujos. 

 –   kuriose yra indai su ventiliacinėmis angomis arba indai su ventiliacinėmis angomis be išorinės taros;

    Apie fumigaciją įspėjantis ženklas   Ženklas paaukštintoje temperatūroje       Jūrą teršianti medžiaga

 vežamoms medžiagoms  

 

 

 

 

 

 

 

Priešgaisrinės priemonės

 

Transporto vienete, vežančiame pavojingus krovinius, turi būti šios priešgaisrinės priemonės:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kita įvairi įranga

 

Transporto vienete, vežančiame pavojingus krovinius, turi būti:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pavojingų krovinių vežimo būdai

 

Vadovaujantis ADR nuostatomis, pavojingi kroviniai gali būti vežami:

• palaidai/suverstinai, t. y. kietų nesupakuotų medžiagų ar gaminių vežimas transporto priemonėse, konteineriuose piltiniams/biriems kroviniams;
• pakuotėse, t. y. atitinkamoje taroje (statinėse, kanistruose, dėžėse, maišuose, vidutinės talpos konteineriuose (VTK), balionuose, slėginiuose būgnuose ir pan.), supakuotų medžiagų ar gaminių vežimas, taip pat gaminių vežimas rėme, apkaloje ar transporto pakrovimo įtaisuose atvirose, uždarose ar dengtose transporto priemonėse, konteineriuose;
• cisternose, t. y. skystų, kietų (piltinių/birių) krovinių, suspaustų, suskystintų bei ištirpintų slegiant dujų vežimas konteinerinėmis, kilnojamomis, nuimamomis ar stacionariomis cisternomis, įskaitant transporto priemonių baterijų ir daugiaelemenčių dujų konteinerių (DDK) cisternas. 

 

Pavojingiems kroviniams galioja ir jų pakavimo reikalavimai. Visų pirma, tara turi būti kokybiška, taip pat, pakankamai tvirta, kad išlaikytų apkrovas ir smūgius, galinčius veikti pakuotes vežimo metu, keičiant transporto priemones, kraunant ir iškraunant sandėliuose. Tara turi būti sukonstruota ir uždaroma  taip, kad vežimui paruošta pakuotė būtų apsaugota nuo bet kokios turinio nutekėjimo (nubyrėjimo) galimybės, galinčios atsirasti esant normalioms  vežimo sąlygoms dėl vibracijos ar temperatūros, drėgmės ar slėgio kaitos. Vežant ant išorinio pakuotės paviršiaus negali būti jokių pavojingos medžiagos likučių. Skysčius pilti galima tik į tas pakuotes, kurios yra atsparios galimam vidiniam spaudimui susidarančiam gabenimo metu. Medžiaga iš kurios pagaminta pakuotė esant trinčiai negali įkaisti.

 

Galioja ir specialūs konstrukcijos reikalavimai. Pirmiausia, apsauginė danga turi būti sandari, nepriklausomai nuo deformacijos. Šilumos izoliacija turi būti konstruojama taip, kad netrukdytų jiems tinkamai veikti  ar prieiti prie užpildymo ir ištuštinimo įtaisų bei apsauginių vožtuvų.

Vežant radioaktyviąsias medžiagas, skiriamas ypatingai didelis dėmesys krovinio pakuotei ir konstrukcijai. Taip siekiama apsaugoti žmones, turtą ir aplinką nuo radiacijos poveikio. Ši apsauga pasiekiama privalomai taikant:

• radioaktyvaus turinio apsauginę dangą (hermetizaciją);
• išorinio radiacijos lygio kontrolę;
• kritiškumo prevenciją;
• žalos dėl šiluminio poveikio prevenciją.

Priklausomai nuo pavojingų krovinių vežimo būdo, reikalingi šie dokumentai:

• pavojingų krovinių transporto (važtos) dokumentas;
• jei pavojingi kroviniai dideliame konteineryje/transporto priemonėje vežami prieš gabenimą jūra – konteinerio/transporto priemonės sukrovimo sertifikatas;
• raštiška instrukcija vairuotojui (ar instrukcijos keliomis kalbomis tarptautinio vežimo atveju);
• transporto priemonės tinkamumo vežti tam tikrus pavojingus krovinius patvirtinimo sertifikatas;
• kelių transporto priemonių vairuotojo pasirengimo vežti pavojingus krovinius pagal ADR pažymėjimas;
• leidimas atlikti transporto operaciją;
• leidimas kai kurias pavojingas medžiagas įvežti į šalį, išvežti iš jos ar vežti per ją tranzitu;
• pavojingų atliekų vežimo lydraštis.

 

 

Pavojingų krovinių vežimo dalyviai ir jiems keliami reikalavimai

 

Pavojingų krovinių  gavėjas – fizinis ar juridinis asmuo, gaunantis pavojingus krovinius.

Pavojingų krovinių  sandėliuotojas – įstatymų nustatyta tvarka įregistruota ir pavojingus krovinius sandėliuojanti įmonė.

Pavojingų krovinių  siuntėjas – fizinis ar juridinis asmuo, perduodantis vežti pavojingus krovinius.

Pavojingų krovinių  vežėjas – įstatymų nustatyta tvarka įregistruota įmonė, turinti teisę vežti pavojingus krovinius.

Pavojingų krovinių  vežimo dalyviai – pavojingų krovinių siuntėjas, vežėjas, gavėjas ir sandėliuotojas.

Darbuotojai turi susipažinti su bendrosiomis pavojingų krovinių  vežimo nuostatomis. Darbuotojai atitinkamai jų pareigoms ir funkcijoms turi būti išsamiai apmokyti pavojingų krovinių vežimo taisyklių reikalavimų. Tais atvejais, kai pavojingų krovinių vežimas susijęs su multimodalinio transporto operacijomis, darbuotojai turi būti supažindinti su reikalavimais kitoms transporto rūšims. Proporcingai nelaimingo įvykio, susijusio su pavojingų krovinių vežimu, įskaitant pakrovimą ir iškrovimą, rizikai, traumų ar žalingo poveikio pavojaus laipsniui, darbuotojai turi būti mokomi apie pavojingų krovinių keliamą riziką ir pavojus.

7 klasės krovinių vežimo tikslams darbuotojai, atsižvelgiant į atliekamą darbą, turi būti atitinkamai mokomi apie radiacijos keliamus pavojus ir prevencijos priemones, kurių reikia laikytis, siekiant užtikrinti, kad būtų sumažinta jų ir dėl jų  veiksmų galinčių nukentėti kitų asmenų apšvita.

Ir darbdavys ir darbuotojas privalo saugoti detalius mokymo duomenis. Šie duomenys turi būti tikrinami priimant į darbą. Siekiant supažindinti su pasikeitusiomis taisyklėmis, mokymas nuolat turi būti papildomas naujomis žiniomis.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, visose įmonėse, kurių veikla susijusi su pavojingų krovinių vežimu keliais ar pakavimu, pakrovimu, užpildymu ar iškrovimu (išskyrus įmones, vežančias pavojingus krovinius minimaliais kiekiais, nustatytais LR tarptautinėse sutartyse) turi būti paskirti pavojingų krovinių vežimo saugos specialistai, atsakingi už žmonių turto ir aplinkos rizikos prevenciją. Pavojingus krovinius vežančių transporto priemonių vairuotojai privalo turėti Valstybinės kelių transporto inspekcijos išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad jie išklausė mokymo kursą ir išlaikė egzaminą, dėl pavojingų krovinių vežimo reikalavimų laikymosi.